S&P 500 ir Nasdaq indeksai: investavimo gidas

S&P 500 ir Nasdaq indeksai — tai du svarbiausi JAV akcijų rinkos rodikliai, atspindintys atitinkamai 500 didžiausių JAV kompanijų ir per 3 000 technologijų sektoriaus bei inovatyvių įmonių akcijų kainų pokyčius, plačiai naudojami kaip investavimo etalonai visame pasaulyje.

S&P 500 indeksas: struktūra ir reikšmė

S&P 500 (Standard & Poor's 500) yra plačiausiai pripažintas JAV akcijų rinkos rodiklis, apimantis 500 didžiausių pagal rinkos kapitalizaciją JAV kompanijų. Indeksas apima visus pagrindinius ekonomikos sektorius: technologijas (apie 30 procentų), sveikatos apsaugą, finansus, vartojimo prekes, energetiką ir kitus. Tai reiškia, kad investuojant į S&P 500 fondą, gaunama plati ekspozicija visai JAV ekonomikai.

Istorinė S&P 500 grąža — apie 10 procentų per metus vidutiniškai per pastaruosius 50 metų (apie 7 procentų atskaičius infliaciją). Tai reiškia, kad 10 000 eurų investuoti prieš 30 metų būtų pavirsto į daugiau nei 170 000 eurų. Žinoma, praeities rezultatai negarantuoja ateities grąžos, ir per tą laikotarpį buvo kelerios dideli nuosmukiai — 2000–2002, 2008–2009 ir 2020 metais.

Nasdaq indeksas: technologijų orientacija

Nasdaq Composite apima visas Nasdaq biržoje listinguojamas kompanijas — per 3 000 įmonių, iš kurių didelė dalis yra technologijų, biotechnologijų ir inovacijų sektoriuose. Nasdaq 100 — siauresnis indeksas, apimantis 100 didžiausių ne finansų sektoriaus Nasdaq kompanijų, tarp kurių — Apple, Microsoft, Amazon, Alphabet (Google), Nvidia, Meta ir Tesla.

Nasdaq indeksai istoriškai rodė didesnę grąžą nei S&P 500, bet ir su didesniu svyravimų lygiu. Per pastaruosius 10 metų Nasdaq 100 vidutinė metinė grąža siekė apie 17–18 procentų, tačiau 2022 metais indeksas nukrito apie 33 procentus. Tai iliustruoja didesnę riziką, susijusią su koncentracija technologijų sektoriuje. Daugiau apie investavimo strategijas galima sužinoti per investavimo galimybes Lietuvoje.

Kaip investuoti iš Lietuvos

Lietuvos investuotojai gali investuoti į S&P 500 ir Nasdaq indeksus per ETF fondus — biržoje prekiaujamus fondus, kurie atkartoja indeksų sudėtį. Populiariausi S&P 500 ETF fondai Europos investuotojams: iShares Core S&P 500 UCITS ETF (CSPX), Vanguard S&P 500 UCITS ETF (VUSA) ir SPDR S&P 500 UCITS ETF (SPY5). Nasdaq 100 — Invesco QQQ UCITS ETF arba iShares Nasdaq 100 UCITS ETF.

Europos versijos (UCITS) yra tinkamesnės Lietuvos investuotojams dėl mokesčių efektyvumo — jos leidžia išvengti JAV 30 procentų dividendų mokesčio, taikomo tiesiogiai JAV listinguojamiems fondams. Šiuos ETF galima pirkti per įvairias investavimo platformas, veikiančias Lietuvoje — tiek per fintech programėles, tiek per tradicinius bankus.

Investavimo strategijos ir pasirinkimas

Renkantis tarp S&P 500 ir Nasdaq, reikia atsižvelgti į savo investavimo tikslus ir rizikos toleranciją. S&P 500 yra labiau diversifikuotas — apima visus sektorius ir yra konservatyvesnis pasirinkimas. Nasdaq 100 — agresyvesnis, su didesniu augimo potencialu, bet ir didesne rizika, nes yra koncentruotas technologijų sektoriuje.

Populiarios strategijos: investuoti tik į S&P 500 (klasikinis požiūris, tinkamas daugumai investuotojų), derinti S&P 500 ir Nasdaq (pavyzdžiui, 70/30 proporcija), arba investuoti į dar platesnį indeksą — MSCI World ar FTSE All-World, kuris apima ne tik JAV, bet ir Europos, Azijos rinkas. Periodinis investavimas (DCA) — reguliariai investuojant fiksuotą sumą — padeda sumažinti rinkos laiko pasirinkimo riziką.

Mokesčiai ir praktiniai aspektai

Lietuvos investuotojai moka 15 procentų GPM nuo kapitalo prieaugio (pelno pardavus ETF brangiau nei pirkus) ir nuo dividendų. Akumuliuojantys ETF (kurie reinvestuoja dividendus automatiškai) gali būti mokesčiniu požiūriu efektyvesni, nes dividendų mokestis atidedamas iki pardavimo. Distribiuojantys ETF moka dividendus reguliariai, bet mokestis taikomas kiekvienais metais.

Valiutos rizika — svarbus aspektas investuojant į JAV indeksus. Kadangi šie fondai denominuoti JAV doleriais, euro ir dolerio kurso svyravimai gali paveikti jūsų grąžą eurais. Ilgalaikėje perspektyvoje valiutos svyravimai paprastai išsilygina, tačiau trumpuoju laikotarpiu jie gali būti reikšmingi — tiek teigiama, tiek neigiama kryptimi.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar S&P 500 yra saugi investicija? S&P 500 yra diversifikuotas indeksas, tačiau jis vis tiek gali smarkiai svyruoti trumpuoju laikotarpiu. Ilgalaikėje perspektyvoje (10+ metų) jis istoriškai visada pasiekė teigiamą grąžą, bet praeitis negarantuoja ateities.

Kiek reikia pinigų norint investuoti į S&P 500? Per fintech platformas su trupmeninėmis akcijomis galima pradėti nuo 1–10 eurų. Perkant pilną ETF vienetą — nuo 30 iki 500 eurų priklausomai nuo fondo ir jo vieneto kainos.

S&P 500 ar VWCE — kurį rinktis? VWCE (Vanguard FTSE All-World) apima ne tik JAV, bet ir visą pasaulio rinką. S&P 500 yra labiau koncentruotas JAV rinkoje, kuri istoriškai rodė geresnę grąžą, bet yra mažiau diversifikuotas geografiškai. Daugelis ekspertų rekomenduoja VWCE kaip universalesnį pasirinkimą.

Ar geriau investuoti vienkartinę sumą ar periodiškai? Statistiškai vienkartinis investavimas dažniau duoda geresnę grąžą, nes pinigai ilgiau „dirba" rinkoje. Tačiau periodinis investavimas sumažina riziką patekti į piko momentą ir yra psichologiškai lengvesnis daugumai investuotojų.

Koks yra akumuliuojantis ir distribiuojantis ETF skirtumas? Akumuliuojantis ETF automatiškai reinvestuoja dividendus, todėl vieneto kaina auga greičiau. Distribiuojantis ETF moka dividendus į sąskaitą. Mokesčiniu požiūriu Lietuvos investuotojams akumuliuojantis variantas dažnai yra palankesnis, nes mokestis atidedamas iki pardavimo.